- išrava
- ìšrava sf. ppr. pl. (1) Š kas išrauta, išravėta: Vienos ìšravos bulbių paliktos, t. y. išvogtos bulbės J. Atiduok ìšravas (išrautą, išravėtą žolę) karvėm – daugiau pieno duos Vb. Išrinkit, vaikai, iš daržo tarplysių visas ìšravas! Bgt.
Dictionary of the Lithuanian Language.